Socialinių įmonių ekosistemai toliau augant ir vystantis visoje Europoje, įvairių finansinių išteklių ir paskatų prieinamumas tampa vis svarbesnis šių tikslo siekiančių organizacijų sėkmei ir tvarumui. Skirtingai nuo tradicinių pelno siekiančių įmonių, socialinės įmonės dažnai susiduria su išskirtiniais finansiniais iššūkiais, nes jos orientuojasi ir į socialinį poveikį, ir į finansinę grąžą. Tačiau Europoje daugėja novatoriškų finansinių priemonių ir paramos mechanizmų, skirtų socialinėms įmonėms įgalinti ir puoselėti.
Vienas iš pagrindinių finansinių pranašumų, kuriais naudojasi socialinės įmonės Europoje, yra galimybė naudotis specializuotais finansavimo šaltiniais. Pastaraisiais metais kelios Europos šalys įsteigė specialius socialinių investicijų fondus, poveikio investicijų priemones ir rizikos filantropijos iniciatyvas, specialiai pritaikytas socialinių įmonių poreikiams. Šie specializuoti fondai dažnai teikia investicijas į nuosavą kapitalą, paskolas ir dotacijas, pritaikytas konkrečiam socialinės įmonės etapui ir reikalavimams.
Pavyzdžiui, Europos investicijų fondas (EIF), Europos investicijų banko patronuojamoji įmonė, atliko pagrindinį vaidmenį nukreipiant finansinius išteklius į socialines įmones. EIF valdo kelias programas, pavyzdžiui, Socialinio poveikio akceleratorių ir Socialinių įmonių finansavimo priemonę, pagal kurias socialinėms įmonėms ES valstybėse narėse siūlomas nuosavo kapitalo ir skolos finansavimas. Šiomis iniciatyvomis ne tik suteikiamas labai reikalingas kapitalas, bet ir pasitelkiama EIF patirtis ir tinklai, kad būtų remiamas socialinių įmonių augimas ir plėtra.
Be specializuotų finansavimo šaltinių, daugelis Europos šalių taip pat nustatė mokesčių lengvatas ir finansines priemones, kurios naudingos būtent socialinėms įmonėms. Tai gali būti atleidimas nuo mokesčių, lengvatiniai mokesčių tarifai arba socialinio draudimo įmokų lengvatos registruotoms socialinėms įmonėms, kurios atitinka tam tikrus kriterijus, susijusius su jų socialiniu poveikiu, valdymu ir pelno reinvestavimu.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje socialinės įmonės gali pasinaudoti Bendrijos investicijų mokesčių lengvatų (angl. Community Investment Tax Relief, CITR) schema, pagal kurią investuotojai gali prašyti mokesčių lengvatų už skolos ar nuosavo kapitalo finansavimą akredituotoms bendruomenės plėtros finansų įstaigoms (angl. Community Development Finance Institutions, CDFI), kurios remia socialines įmones. Panašiai Italijoje socialiniams kooperatyvams taikomas lengvatinis pelno mokesčio tarifas ir jie atleidžiami nuo tam tikrų ekonominės veiklos mokesčių.
Be to, Europos Sąjunga įgyvendino keletą dotacijų programų ir finansavimo schemų, skirtų socialinių įmonių poreikiams tenkinti. Europos socialinis fondas (ESF), vienas didžiausių socialinių iniciatyvų finansavimo šaltinių ES, skyrė nemažai lėšų socialinių įmonių plėtrai ir plėtrai valstybėse narėse remti. Pasinaudodamos ESF, socialinės įmonės gali gauti dotacijas, techninę pagalbą ir paramą gebėjimams stiprinti, kad sustiprintų savo veiklą ir padidintų poveikį.
Be to, Europos Komisijos programa LIFE, kurioje daugiausia dėmesio skiriama aplinkosaugos ir klimato veiksmams, ir mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas Europa” taip pat įtraukė socialines įmones į reikalavimus atitinkančių paramos gavėjų sąrašą ir suteikė joms galimybę gauti finansavimą ir išteklius, pritaikytus konkrečioms jų veiklos sritims.
Be tradicinių finansavimo šaltinių, socialinėms įmonėms Europoje taip pat buvo naudingos naujoviškos finansinės priemonės, pavyzdžiui, socialinio poveikio obligacijos ir socialinio rizikos kapitalo fondai. Šios priemonės skatina privačias investicijas finansuoti socialinius projektus, o investuotojai gauna grąžą, pagrįstą iš anksto nustatytų socialinių rezultatų pasiekimu.
Pavyzdžiui, Europos socialinių inovacijų ir poveikio fondas (ESIIF) yra socialinio rizikos kapitalo fondas, kuris investuoja į ankstyvosios stadijos socialines įmones visoje Europoje, teikdamas finansinę ir nefinansinę paramą, padedančią šioms organizacijoms plėstis ir didinti jų socialinį poveikį.
Atsiradusios sutelktinio finansavimo platformos taip pat suvaidino svarbų vaidmenį suteikiant socialinėms įmonėms galimybę naudotis alternatyviais finansavimo šaltiniais. Tokios platformos kaip „Kickstarter”, „Indiegogo” ir „Ulule” suteikė socialinėms įmonėms galimybę tiesiogiai bendrauti su platesne rėmėjų bendruomene ir taip pritraukti lėšų, didinti prekės ženklo žinomumą ir išbandyti savo sprendimų gyvybingumą.
Nors finansinės sąlygos socialinėms įmonėms Europoje apskritai yra palankesnės nei daugelyje kitų regionų, svarbu pažymėti, kad šių finansinių lengvatų prieinamumas ir galimybės jomis pasinaudoti gali labai skirtis įvairiose šalyse ir regionuose. Vyriausybės paramos lygis, socialinių įmonių ekosistemos brandumas ir bendros ekonominės sąlygos – visa tai gali turėti įtakos finansiniams ištekliams ir paskatoms, prieinamoms socialinėms įmonėms konkrečioje šalyje ar vietovėje.
Be to, socialinių įmonių sektoriui nuolat augant, reikia užtikrinti, kad finansinės paramos mechanizmai atitiktų kintančius šių organizacijų poreikius ir iššūkius. Politikai, finansų įstaigos ir socialinių įmonių bendruomenė turi bendradarbiauti, kad nuolat tobulintų ir gerintų finansinę aplinką, užtikrindami, kad socialinės įmonės turėtų prieigą prie išteklių, kurių joms reikia, kad galėtų klestėti ir didinti savo poveikį.
Apibendrinant galima teigti, kad Europos aplinka siūlo daugybę finansinių pranašumų ir paramos mechanizmų, kurie atitinka unikalius socialinių įmonių poreikius. Nuo specializuotų finansavimo šaltinių ir mokesčių lengvatų iki novatoriškų finansinių priemonių ir alternatyvių finansavimo platformų – socialinės įmonės Europoje gali naudotis įvairiais finansiniais ištekliais, kurie gali padėti joms išlaikyti veiklą, didinti poveikį ir prisidėti prie teisingesnės ir tvaresnės ateities kūrimo.