Visame pasaulyje didėjant socialinio poveikio ir poveikio aplinkai siekiui, socialinių įmonių veikla tampa vis dinamiškesnė ir įvairesnė, ypač Europoje. Nors socialinio verslumo sąvoka visame pasaulyje įgavo populiarumą, teisinės sistemos, reglamentuojančios ir remiančios socialines įmones, įvairiose Europos Sąjungos šalyse labai skiriasi.
Vienas iš pagrindinių Europos socialinių įmonių teisinės aplinkos bruožų yra atskirų šalių vyriausybių teikiamo pripažinimo ir paramos laipsnis. Pastaraisiais dešimtmečiais kelios Europos šalys ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamos nustatyti socialinėms įmonėms specialiai pritaikytas teisines apibrėžtis, teisines formas ir reguliavimo sistemas.
Pavyzdžiui, Italija buvo viena pirmųjų Europos valstybių, kuri 2006 m. nustatė socialinių įmonių teisinę formą, vadinamą „socialiniu kooperatyvu”. Ši teisinė struktūra suteikė socialinėms įmonėms aiškią teisinę tapatybę, taip pat įvairias mokestines lengvatas ir finansines paskatas jų veiklai remti. Panašiai 2005 m. Jungtinėje Karalystėje buvo įvesta „bendruomenės interesų bendrovės” (angl. Community Interest Company, CIC) teisinė forma, kuri nuo to laiko tapo populiariu socialinių įmonių pasirinkimu šioje šalyje.
Kitos šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, laikosi labiau integracinio požiūrio ir įtraukia socialines įmones į platesnę socialinės ir solidarios ekonomikos teisinę sistemą. 2014 m. Prancūzijoje įvestas „socialinės ir solidarios įmonės” (Entreprise Sociale et Solidaire) teisinis statusas, kuris apima įvairias organizacijas, įskaitant kooperatyvus, savidraudos draugijas ir asociacijas, jei jos laikosi konkrečių kriterijų, susijusių su jų socialine misija ir valdymo struktūra.
Teisinė aplinka tampa dar įvairesnė, jei atsižvelgsime į įvairias mokesčių lengvatas, viešųjų pirkimų politiką ir finansavimo schemas, kurias įvairios Europos šalys taiko socialinėms įmonėms remti. Pavyzdžiui, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Belgija ir Nyderlandai, įregistruotoms socialinėms įmonėms taiko atleidimą nuo mokesčių arba sumažintus mokesčių tarifus, o kitos, pavyzdžiui, Portugalija ir Ispanija, pirmenybę teikia socialinių įmonių įtraukimui į viešųjų pirkimų procesus.
Be to, pati Europos Sąjunga suvaidino lemiamą vaidmenį formuojant teisinę aplinką socialinėms įmonėms visame žemyne. 2011 m. Europos Komisija paskelbė Socialinio verslo iniciatyvą, kuria buvo siekiama sukurti palankią ekosistemą socialinėms įmonėms, pateikiant politikos rekomendacijas, finansavimo mechanizmus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.
ES taip pat yra sukūrusi įvairias finansavimo programas, pavyzdžiui, Europos socialinį fondą ir Europos regioninės plėtros fondą, pagal kurias skiriama daug lėšų socialinių įmonių plėtrai ir augimui remti. Šios ES lygmens iniciatyvos padėjo sukurti labiau suderintą ir socialinėms įmonėms palankią teisinę aplinką, nors konkretūs nacionaliniai metodai skiriasi.
Nepaisant šios pažangos, socialinių įmonių teisinė aplinka Europoje tebėra fragmentiška ir nenuosekli. Daugelyje šalių vis dar nėra aiškios socialinių įmonių teisinės apibrėžties ar specialios teisinės formos, todėl šioms organizacijoms tenka laviruoti tarp esamų teisinių struktūrų, pavyzdžiui, ne pelno siekiančių organizacijų, kooperatyvų ar tradicinių pelno siekiančių įmonių, dviprasmybių.
Šis teisinio aiškumo trūkumas socialinėms įmonėms gali kelti didelių sunkumų, ypač kai reikia gauti finansavimą, mokėti mokesčius ir užtikrinti ilgalaikį veiklos tvarumą. Neturėdamos aiškios ir palankios teisinės sistemos, socialinės įmonės gali susidurti su sunkumais norėdamos išsiskirti iš kitų tipų organizacijų, užsitikrinti investicijas ir dalyvauti viešųjų pirkimų procesuose.
Be to, teisinių požiūrių įvairovė Europoje gali sudaryti kliūčių socialinėms įmonėms, siekiančioms plėsti savo veiklą ar bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu. Orientuotis skirtingų šalių reglamentavimo aplinkoje gali būti sudėtinga ir reikalauti daug išteklių, o tai gali trukdyti socialinėms įmonėms, turinčioms visos Europos viziją, augti ir plėstis.
Nepaisant šių iššūkių, vis labiau pripažįstant socialinių įmonių svarbą sprendžiant visuomenės problemas, vis dažniau stengiamasi suderinti teisinę aplinką visoje Europoje. Europos Komisijos socialinio verslo iniciatyva ir naujausias Socialinės ekonomikos veiksmų planas paskatino valstybes nares priimti nuoseklesnę ir socialinėms įmonėms palankesnę politiką.
Be to, įvairios ES lygmens organizacijos, pavyzdžiui, Europos Parlamento Socialinės ekonomikos ir socialinių įmonių intergrupė, pasisakė už bendros socialinių įmonių teisinės sistemos ar standartų rinkinio sukūrimą. Šiomis iniciatyvomis siekiama sukurti nuoseklesnę ir palankesnę aplinką socialinėms įmonėms klestėti, neatsižvelgiant į jų buvimo vietą Europos Sąjungoje.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad socialinių įmonių teisinė aplinka visoje Europoje yra sudėtinga ir besikeičianti, su įvairiais nacionaliniais požiūriais ir skirtingu pripažinimo bei paramos lygiu. Kai kurios šalys ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamos nustatyti specialias teisines formas ir paskatas socialinėms įmonėms, o kitos šalys ir toliau stengiasi integruoti šias novatoriškas organizacijas į esamas teisines sistemas.
Socialinių įmonių ekosistemai toliau augant ir bręstant, poreikis sukurti labiau suderintą ir palankią teisinę aplinką tampa vis aktualesnis. Skatindamos darnią ir palankią teisinę aplinką, Europos valstybės ir visa ES gali suteikti socialinėms įmonėms galimybę didinti savo poveikį, bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu ir prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo visame žemyne.