Sklaidos veikla vyko Heraklione (Kreta), Graikijos Viduržemio jūros universitete. Klausytojai buvo informuoti apie projekto eigą ir rezultatus, o diskusijose daugiausia dėmesio skirta naujoms socialinių mokslų atstovų įsidarbinimo galimybėms.
Sklaidos veikla Banja Lukoje
Sklaidos veikla vyko Banja Lukoje, Banja Lukos universitete. Klausytojai buvo informuoti apie projekto eigą ir rezultatus, o diskusijų metu daugiausia dėmesio skirta naujoms socialinių mokslų atstovų įsidarbinimo galimybėms.
Baigiamoji konferencija, Nikosija (2024 m. spalio 18 d.)
Projekto baigiamoji konferencija įvyko 2024 m. spalio 18 d., penktadienį, Nikosijoje. Dalyviai turėjo galimybę pristatyti savo užduotis ir gauti grįžtamąjį ryšį. Visi dalyviai dalijosi naujomis idėjomis ir buvo akivaizdu, kad socialinio verslumo srityje yra daug galimybių tobulėti visose partnerių šalyse.
4-asis partnerių susitikimas Nikosijoje (2024 m. spalio 17 d.)
2024 m. spalio 17 d. Nikosijoje įvyko 4-asis partnerių susitikimas. Visi partneriai turėjo galimybę aptarti viso projekto metu įgyvendintas veiklas ir jo pabaigą. Taip pat buvo aptartos naujos bendradarbiavimo idėjos.
Sklaidos veikla Limasolyje (2024 m. spalio 14 d.)
Sklaidos veikla vyko Limasolyje, Frederiko universitete. Klausytojai buvo supažindinti su projekto eiga ir rezultatais, o diskusijose daugiausia dėmesio skirta naujoms socialinių mokslų atstovų įsidarbinimo galimybėms.
3-iasis partnerių susitikimas Lietuvoje
Trečiasis tiesioginis susitikimas įvyko Lietuvoje (2024 m. gegužės 27-28 d.). Prof. Ingrida Baranauskienė susitikimą surengė Klaipėdos universitete. Partneriai turėjo galimybę aptarti visas projekto veiklas, ypač mokymų vykdymo metu / po jų, o mes jau pradėjome organizuoti baigiamąją konferenciją Nikosijoje (2024 m. spalio 18 d.). Sekite naujienas!
Mokymo paslaugų teikimas
Socialinių mokslų specialistų mokymas Kipre, Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Graikija.
Sutelktinio finansavimo iškilimas ir jo simbiozė su socialinėmis įmonėmis
Sparčiai besivystančioje socialinio verslo srityje susiklostė simbioziniai socialinių įmonių ir sutelktinio finansavimo galios santykiai. Kadangi tradiciniai finansavimo šaltiniai dažnai neatitinka unikalių tikslų siekiančių organizacijų poreikių, sutelktinis finansavimas tapo transformuojančia priemone, suteikiančia socialinėms įmonėms galimybę gauti išteklių, reikalingų jų poveikiui didinti ir neatidėliotinoms visuomenės problemoms spręsti.
Sutelktinis finansavimas iš esmės yra mažų pinigų sumų rinkimas iš didelio skaičiaus žmonių, paprastai per interneto platformas. Šis finansavimo demokratizavimas pasirodė esąs ypač patrauklus būdas socialinėms įmonėms, kurioms dažnai sunku pritraukti tradicinių investuotojų, kurie gali būti labiau orientuoti į finansinę grąžą nei į socialinį poveikį, dėmesį ir paramą.
Vienas iš pagrindinių privalumų, kuriuos sutelktinis finansavimas suteikia socialinėms įmonėms, yra galimybė pasinaudoti bendruomenės galia. Socialinės įmonės iš esmės yra giliai įsišaknijusios bendruomenėse, kurioms jos tarnauja, o jų misija grindžiamas etosas atitinka vis daugiau socialiai sąmoningų žmonių. Sutelktinio finansavimo platformos šioms socialinėms įmonėms suteikia galingą kanalą tiesiogiai bendrauti su rėmėjais, leidžiantį joms dalytis savo istorijomis, parodyti savo poveikį ir sutelkti kolektyvinę bendraminčių paramą.
Šis į bendruomenę orientuotas lėšų rinkimo metodas socialinėms įmonėms turi keletą privalumų. Pirma, tai suteikia joms galimybę pasiekti daug platesnį potencialių rėmėjų ratą, kuris gerokai pranoksta tradicines institucinių investuotojų ar vietos filantropijos tinklų ribas. Pasinaudodamos pasaulinio masto sutelktinio finansavimo platformomis, socialinės įmonės gali pritraukti rėmėjų iš viso pasaulio, kurie dalijasi jų vertybėmis ir nori prisidėti prie jų tikslo.
Antra, pats sutelktinio finansavimo veiksmas gali būti galinga rinkodaros ir patvirtinimo priemonė socialinėms įmonėms. Sėkmingai užbaigus sutelktinio finansavimo kampaniją ne tik gaunamas reikiamas finansavimas, bet ir platesnei visuomenei pranešama, kad įmonės misija ir sprendimai sulaukė didelio rėmėjų būrio dėmesio. Šis patvirtinimas gali būti ypač svarbus ankstyvaisiais socialinės įmonės plėtros etapais, nes padeda didinti patikimumą, pritraukti papildomų investuotojų ir atveria duris naujoms partnerystėms bei galimybėms.
Be to, sutelktinio finansavimo procesas dažnai skatina didesnį socialinės įmonės rėmėjų įsitraukimą ir nuosavybės jausmą. Tiesiogiai prisidėdami prie įmonės sėkmės, šie rėmėjai investuoja į jos ilgalaikį augimą ir poveikį. Šis suinteresuotųjų šalių dalyvavimo jausmas gali pasireikšti nuolatiniu rėmimu, populiarinimu iš lūpų į lūpas ir net tolesne finansine parama, nes įmonė toliau plečiasi ir vystosi.
Socialinių įmonių ir sutelktinio finansavimo simbiozė taip pat apima unikalius šių tikslo siekiančių organizacijų finansavimo poreikius. Kitaip nei tradicinėms pelno siekiančioms įmonėms, socialinėms įmonėms dažnai reikia įvairių finansinių išteklių, įskaitant dotacijas, paskolas ir investicijas į nuosavą kapitalą, kad galėtų palaikyti savo veiklą ir didinti savo poveikį. Sutelktinio finansavimo platformos prisitaikė prie šios įvairialypės finansavimo aplinkos, suteikdamos socialinėms įmonėms galimybę naudotis įvairiais sutelktinio finansavimo modeliais, pavyzdžiui, atlygiu, akcijomis ir aukomis grindžiamomis kampanijomis.
Toks lankstumas leidžia socialinėms įmonėms pritaikyti sutelktinio finansavimo strategiją prie konkretaus vystymosi etapo ir joms reikalingos finansinės paramos rūšies. Pavyzdžiui, ankstyvojo etapo socialinės įmonės gali pasinaudoti atlygiu pagrįstu sutelktiniu finansavimu, kad patvirtintų savo koncepciją, suburtų rėmėjų bendruomenę ir užsitikrintų pradinį finansavimą. Subrendusios šios įmonės gali pereiti prie nuosavu kapitalu grindžiamo sutelktinio finansavimo, kad pritrauktų investuotojus, kurie atitinka jų socialinę misiją ir augimo siekius.
Be to, atsiradus specializuotoms sutelktinio finansavimo platformoms, orientuotoms į socialinį poveikį ir tvarumą, dar labiau sustiprėjo socialinių įmonių ir sutelktinio finansavimo ryšys. Šios platformos, pavyzdžiui, „Kickstarter” skiltis „Projects We Love” arba „Indiegogo” „Generosity” vertikalė, kuruoja ir išskiria socialines įmones, suteikdamos joms didesnį matomumą ir prieigą prie tikslingesnio socialiai sąmoningų rėmėjų rato.
Socialinių įmonių ekosistemai toliau vystantis, tikimasi, kad sutelktinio finansavimo vaidmuo taps dar svarbesnis šių misijos siekiančių organizacijų sėkmei ir tvarumui. Suteikdamas socialinėms įmonėms lankstų, bendruomenės skatinamą finansavimo šaltinį, sutelktinis finansavimas gali demokratizuoti kapitalo prieinamumą, įgalinti novatoriškus sprendimus ir paspartinti teigiamą socialinio verslumo poveikį pasauliniu mastu.
Apibendrinant galima teigti, kad socialinių įmonių ir sutelktinio finansavimo simbiozė liudija, kad socialiai sąmoningos bendruomenės kolektyvinės paramos panaudojimo galia yra didelė. Pasinaudodamos sutelktinio finansavimo platformų teikiamomis galimybėmis, lankstumu ir patvirtinimu, socialinės įmonės gali užsitikrinti išteklius, kurių joms reikia savo poveikiui didinti, stiprinti bendruomenės ryšius ir prisidėti prie teisingesnės ir tvaresnės ateities kūrimo.
Socialinių įmonių finansiniai privalumai Europoje
Socialinių įmonių ekosistemai toliau augant ir vystantis visoje Europoje, įvairių finansinių išteklių ir paskatų prieinamumas tampa vis svarbesnis šių tikslo siekiančių organizacijų sėkmei ir tvarumui. Skirtingai nuo tradicinių pelno siekiančių įmonių, socialinės įmonės dažnai susiduria su išskirtiniais finansiniais iššūkiais, nes jos orientuojasi ir į socialinį poveikį, ir į finansinę grąžą. Tačiau Europoje daugėja novatoriškų finansinių priemonių ir paramos mechanizmų, skirtų socialinėms įmonėms įgalinti ir puoselėti.
Vienas iš pagrindinių finansinių pranašumų, kuriais naudojasi socialinės įmonės Europoje, yra galimybė naudotis specializuotais finansavimo šaltiniais. Pastaraisiais metais kelios Europos šalys įsteigė specialius socialinių investicijų fondus, poveikio investicijų priemones ir rizikos filantropijos iniciatyvas, specialiai pritaikytas socialinių įmonių poreikiams. Šie specializuoti fondai dažnai teikia investicijas į nuosavą kapitalą, paskolas ir dotacijas, pritaikytas konkrečiam socialinės įmonės etapui ir reikalavimams.
Pavyzdžiui, Europos investicijų fondas (EIF), Europos investicijų banko patronuojamoji įmonė, atliko pagrindinį vaidmenį nukreipiant finansinius išteklius į socialines įmones. EIF valdo kelias programas, pavyzdžiui, Socialinio poveikio akceleratorių ir Socialinių įmonių finansavimo priemonę, pagal kurias socialinėms įmonėms ES valstybėse narėse siūlomas nuosavo kapitalo ir skolos finansavimas. Šiomis iniciatyvomis ne tik suteikiamas labai reikalingas kapitalas, bet ir pasitelkiama EIF patirtis ir tinklai, kad būtų remiamas socialinių įmonių augimas ir plėtra.
Be specializuotų finansavimo šaltinių, daugelis Europos šalių taip pat nustatė mokesčių lengvatas ir finansines priemones, kurios naudingos būtent socialinėms įmonėms. Tai gali būti atleidimas nuo mokesčių, lengvatiniai mokesčių tarifai arba socialinio draudimo įmokų lengvatos registruotoms socialinėms įmonėms, kurios atitinka tam tikrus kriterijus, susijusius su jų socialiniu poveikiu, valdymu ir pelno reinvestavimu.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje socialinės įmonės gali pasinaudoti Bendrijos investicijų mokesčių lengvatų (angl. Community Investment Tax Relief, CITR) schema, pagal kurią investuotojai gali prašyti mokesčių lengvatų už skolos ar nuosavo kapitalo finansavimą akredituotoms bendruomenės plėtros finansų įstaigoms (angl. Community Development Finance Institutions, CDFI), kurios remia socialines įmones. Panašiai Italijoje socialiniams kooperatyvams taikomas lengvatinis pelno mokesčio tarifas ir jie atleidžiami nuo tam tikrų ekonominės veiklos mokesčių.
Be to, Europos Sąjunga įgyvendino keletą dotacijų programų ir finansavimo schemų, skirtų socialinių įmonių poreikiams tenkinti. Europos socialinis fondas (ESF), vienas didžiausių socialinių iniciatyvų finansavimo šaltinių ES, skyrė nemažai lėšų socialinių įmonių plėtrai ir plėtrai valstybėse narėse remti. Pasinaudodamos ESF, socialinės įmonės gali gauti dotacijas, techninę pagalbą ir paramą gebėjimams stiprinti, kad sustiprintų savo veiklą ir padidintų poveikį.
Be to, Europos Komisijos programa LIFE, kurioje daugiausia dėmesio skiriama aplinkosaugos ir klimato veiksmams, ir mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas Europa” taip pat įtraukė socialines įmones į reikalavimus atitinkančių paramos gavėjų sąrašą ir suteikė joms galimybę gauti finansavimą ir išteklius, pritaikytus konkrečioms jų veiklos sritims.
Be tradicinių finansavimo šaltinių, socialinėms įmonėms Europoje taip pat buvo naudingos naujoviškos finansinės priemonės, pavyzdžiui, socialinio poveikio obligacijos ir socialinio rizikos kapitalo fondai. Šios priemonės skatina privačias investicijas finansuoti socialinius projektus, o investuotojai gauna grąžą, pagrįstą iš anksto nustatytų socialinių rezultatų pasiekimu.
Pavyzdžiui, Europos socialinių inovacijų ir poveikio fondas (ESIIF) yra socialinio rizikos kapitalo fondas, kuris investuoja į ankstyvosios stadijos socialines įmones visoje Europoje, teikdamas finansinę ir nefinansinę paramą, padedančią šioms organizacijoms plėstis ir didinti jų socialinį poveikį.
Atsiradusios sutelktinio finansavimo platformos taip pat suvaidino svarbų vaidmenį suteikiant socialinėms įmonėms galimybę naudotis alternatyviais finansavimo šaltiniais. Tokios platformos kaip „Kickstarter”, „Indiegogo” ir „Ulule” suteikė socialinėms įmonėms galimybę tiesiogiai bendrauti su platesne rėmėjų bendruomene ir taip pritraukti lėšų, didinti prekės ženklo žinomumą ir išbandyti savo sprendimų gyvybingumą.
Nors finansinės sąlygos socialinėms įmonėms Europoje apskritai yra palankesnės nei daugelyje kitų regionų, svarbu pažymėti, kad šių finansinių lengvatų prieinamumas ir galimybės jomis pasinaudoti gali labai skirtis įvairiose šalyse ir regionuose. Vyriausybės paramos lygis, socialinių įmonių ekosistemos brandumas ir bendros ekonominės sąlygos – visa tai gali turėti įtakos finansiniams ištekliams ir paskatoms, prieinamoms socialinėms įmonėms konkrečioje šalyje ar vietovėje.
Be to, socialinių įmonių sektoriui nuolat augant, reikia užtikrinti, kad finansinės paramos mechanizmai atitiktų kintančius šių organizacijų poreikius ir iššūkius. Politikai, finansų įstaigos ir socialinių įmonių bendruomenė turi bendradarbiauti, kad nuolat tobulintų ir gerintų finansinę aplinką, užtikrindami, kad socialinės įmonės turėtų prieigą prie išteklių, kurių joms reikia, kad galėtų klestėti ir didinti savo poveikį.
Apibendrinant galima teigti, kad Europos aplinka siūlo daugybę finansinių pranašumų ir paramos mechanizmų, kurie atitinka unikalius socialinių įmonių poreikius. Nuo specializuotų finansavimo šaltinių ir mokesčių lengvatų iki novatoriškų finansinių priemonių ir alternatyvių finansavimo platformų – socialinės įmonės Europoje gali naudotis įvairiais finansiniais ištekliais, kurie gali padėti joms išlaikyti veiklą, didinti poveikį ir prisidėti prie teisingesnės ir tvaresnės ateities kūrimo.
Socialinių įmonių teisinė aplinka Europoje
Visame pasaulyje didėjant socialinio poveikio ir poveikio aplinkai siekiui, socialinių įmonių veikla tampa vis dinamiškesnė ir įvairesnė, ypač Europoje. Nors socialinio verslumo sąvoka visame pasaulyje įgavo populiarumą, teisinės sistemos, reglamentuojančios ir remiančios socialines įmones, įvairiose Europos Sąjungos šalyse labai skiriasi.
Vienas iš pagrindinių Europos socialinių įmonių teisinės aplinkos bruožų yra atskirų šalių vyriausybių teikiamo pripažinimo ir paramos laipsnis. Pastaraisiais dešimtmečiais kelios Europos šalys ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamos nustatyti socialinėms įmonėms specialiai pritaikytas teisines apibrėžtis, teisines formas ir reguliavimo sistemas.
Pavyzdžiui, Italija buvo viena pirmųjų Europos valstybių, kuri 2006 m. nustatė socialinių įmonių teisinę formą, vadinamą „socialiniu kooperatyvu”. Ši teisinė struktūra suteikė socialinėms įmonėms aiškią teisinę tapatybę, taip pat įvairias mokestines lengvatas ir finansines paskatas jų veiklai remti. Panašiai 2005 m. Jungtinėje Karalystėje buvo įvesta „bendruomenės interesų bendrovės” (angl. Community Interest Company, CIC) teisinė forma, kuri nuo to laiko tapo populiariu socialinių įmonių pasirinkimu šioje šalyje.
Kitos šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, laikosi labiau integracinio požiūrio ir įtraukia socialines įmones į platesnę socialinės ir solidarios ekonomikos teisinę sistemą. 2014 m. Prancūzijoje įvestas „socialinės ir solidarios įmonės” (Entreprise Sociale et Solidaire) teisinis statusas, kuris apima įvairias organizacijas, įskaitant kooperatyvus, savidraudos draugijas ir asociacijas, jei jos laikosi konkrečių kriterijų, susijusių su jų socialine misija ir valdymo struktūra.
Teisinė aplinka tampa dar įvairesnė, jei atsižvelgsime į įvairias mokesčių lengvatas, viešųjų pirkimų politiką ir finansavimo schemas, kurias įvairios Europos šalys taiko socialinėms įmonėms remti. Pavyzdžiui, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Belgija ir Nyderlandai, įregistruotoms socialinėms įmonėms taiko atleidimą nuo mokesčių arba sumažintus mokesčių tarifus, o kitos, pavyzdžiui, Portugalija ir Ispanija, pirmenybę teikia socialinių įmonių įtraukimui į viešųjų pirkimų procesus.
Be to, pati Europos Sąjunga suvaidino lemiamą vaidmenį formuojant teisinę aplinką socialinėms įmonėms visame žemyne. 2011 m. Europos Komisija paskelbė Socialinio verslo iniciatyvą, kuria buvo siekiama sukurti palankią ekosistemą socialinėms įmonėms, pateikiant politikos rekomendacijas, finansavimo mechanizmus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.
ES taip pat yra sukūrusi įvairias finansavimo programas, pavyzdžiui, Europos socialinį fondą ir Europos regioninės plėtros fondą, pagal kurias skiriama daug lėšų socialinių įmonių plėtrai ir augimui remti. Šios ES lygmens iniciatyvos padėjo sukurti labiau suderintą ir socialinėms įmonėms palankią teisinę aplinką, nors konkretūs nacionaliniai metodai skiriasi.
Nepaisant šios pažangos, socialinių įmonių teisinė aplinka Europoje tebėra fragmentiška ir nenuosekli. Daugelyje šalių vis dar nėra aiškios socialinių įmonių teisinės apibrėžties ar specialios teisinės formos, todėl šioms organizacijoms tenka laviruoti tarp esamų teisinių struktūrų, pavyzdžiui, ne pelno siekiančių organizacijų, kooperatyvų ar tradicinių pelno siekiančių įmonių, dviprasmybių.
Šis teisinio aiškumo trūkumas socialinėms įmonėms gali kelti didelių sunkumų, ypač kai reikia gauti finansavimą, mokėti mokesčius ir užtikrinti ilgalaikį veiklos tvarumą. Neturėdamos aiškios ir palankios teisinės sistemos, socialinės įmonės gali susidurti su sunkumais norėdamos išsiskirti iš kitų tipų organizacijų, užsitikrinti investicijas ir dalyvauti viešųjų pirkimų procesuose.
Be to, teisinių požiūrių įvairovė Europoje gali sudaryti kliūčių socialinėms įmonėms, siekiančioms plėsti savo veiklą ar bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu. Orientuotis skirtingų šalių reglamentavimo aplinkoje gali būti sudėtinga ir reikalauti daug išteklių, o tai gali trukdyti socialinėms įmonėms, turinčioms visos Europos viziją, augti ir plėstis.
Nepaisant šių iššūkių, vis labiau pripažįstant socialinių įmonių svarbą sprendžiant visuomenės problemas, vis dažniau stengiamasi suderinti teisinę aplinką visoje Europoje. Europos Komisijos socialinio verslo iniciatyva ir naujausias Socialinės ekonomikos veiksmų planas paskatino valstybes nares priimti nuoseklesnę ir socialinėms įmonėms palankesnę politiką.
Be to, įvairios ES lygmens organizacijos, pavyzdžiui, Europos Parlamento Socialinės ekonomikos ir socialinių įmonių intergrupė, pasisakė už bendros socialinių įmonių teisinės sistemos ar standartų rinkinio sukūrimą. Šiomis iniciatyvomis siekiama sukurti nuoseklesnę ir palankesnę aplinką socialinėms įmonėms klestėti, neatsižvelgiant į jų buvimo vietą Europos Sąjungoje.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad socialinių įmonių teisinė aplinka visoje Europoje yra sudėtinga ir besikeičianti, su įvairiais nacionaliniais požiūriais ir skirtingu pripažinimo bei paramos lygiu. Kai kurios šalys ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamos nustatyti specialias teisines formas ir paskatas socialinėms įmonėms, o kitos šalys ir toliau stengiasi integruoti šias novatoriškas organizacijas į esamas teisines sistemas.
Socialinių įmonių ekosistemai toliau augant ir bręstant, poreikis sukurti labiau suderintą ir palankią teisinę aplinką tampa vis aktualesnis. Skatindamos darnią ir palankią teisinę aplinką, Europos valstybės ir visa ES gali suteikti socialinėms įmonėms galimybę didinti savo poveikį, bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu ir prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo visame žemyne.